Ar 2018 metais mes vis dar turime kalbėti apie prekybą žmonėmis? Lietuvoje? Deja, taip. Prekyba moterimis, vaikais ir vyrais šiame technologijų pergalės amžiuje mūsų laisvoje šalyje tebėra "patrauklus" pajamų šaltinis tiek pavieniams nusikaltėliams, tiek organizuotoms grupuotėms. Aukų skaičius nemažėja, nes vyksta nuolatinė paieška naujų, pelningų nišų: jei kurį laiką mažėja moterų srautai į prostituciją, tuoj suaktyvėja jaunuolių verbavimas į gaujas, kurios mobiliai juda po visą Europą ir vagia, plėšia, nuvarinėja mašinas, perveža ir prekiauja narkotikais.
19-metis Andrius: "Aš iš vaikų namų, tuo metu neturėjau darbo, neturėjau kur gyventi. Vienas draugas sako, ką tu čia vargsti, yra geras darbas statybose Airijoje, netingėsi - užsidirbsi. Aišku sutikau, nepatogu buvo daug klausinėti, išvykau. Jau tik atvykus paėmė mano pasą, apgyvendino kažkokiame name, klausiu, kada pradėsiu dirbti, jie ten pradėjo juoktis, dirbsi, sako, čia tokiais milteliais klientus aprūpinsi. Labai nenorėjau, bet ir bijojau jų, mačiau, kaip susidorodavo su neklusniais. Gyvenau kaip gyvulys, ištisom dienom po parkus, po gatves bastydavausi, turėjau nuolat meluoti policijai, vogti maistą, dažnai sumušdavo, jei mažai tų paketėlių parduodavau. Meldžiausi, kad mane suimtų ir visam tam ateitų galas".
Prekeiviai žmonėmis paprastai ieško aukų iš socialinės rizikos šeimų, tarp paauglių ir suaugusių, kurie yra pažeidžiami: tai vienišos motinos, globos įstaigų auklėtiniai, asmenys su priklausomybėmis. Nusikaltėliams yra svarbu, kad tokiems žmonėms dingus, niekas jų neieškotų, kad pareigūnai ir socialinės tarnybos mažiau pasitikėtų šių nukentėjusių pasakojimais. Aukų baimė prabilti ir bendruomenės abejingumas - geriausi prekeivių žmonėmis sąjungininkai.
Per 2017 metus mūsų Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras padėjo 383 asmenims, iš kurių 116 buvo nepilnamečiai. Teikėme socialinę, psichologinę, teisinę pagalbą, saugų prieglobstį, pasiryžusius bendradarbiauti su teisėsauga lydėjome viso ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso metu. Džiaugiamės, kad ne viena auka, kuri beširdžių išnaudotojų buvo žlugdyta, niekinta, "nurašyta", rado savo vietą gyvenime: grįžo į mokyklos suolą, įgijo profesiją, susirado darbą, susigrąžino vaikus. Tačiau tai yra ilgas ir sunkus kelias, paprastai reikia ne mėnesių, o metų, kad atgautų prarastą savigarbą, išgytų dvasinės žaizdos. Visą parą veikia mūsų SOS pagalbos numeris 8-679-61617, sulaukiame nemažai skambučių iš Lietuvos bei užsienio šalių.
Kviečiame Mažeikių bendruomenę susitelkti, nepalikti aukų ir jų artimųjų vienų - prekybos žmonėmis nusikaltimai paliečia visus mus. Negalime atsiriboti, kai brolis brolį, sesę parduoda seksualiniam išnaudojimui, vergiškam darbui, nusikaltimams vykdyti, fiktyvioms santuokoms.
Čia labai reiktų ir vietos savivaldos indėlio, ne tik nevyriausybininkų pastangų: savivaldybėje įsteigta specialistų darbo grupė galėtų koordinuoti pagalbos ir prevencijos žingsnius, rinktų ir platintų informaciją. Metų metais lieka neišspręstas adekvačios pagalbos teikėjų klausimas, o tuo pačiu - kur šiandien nukentėjęs Mažeikių regiono gyventojas galėtų saugiai kreiptis pagalbos, patarimo? Kalbame ne tik apie guolį Nakvynės namuose ar sriubos lėkštę, bet apie visą kompleksą profesionalių paslaugų, ko pasekoje nukentėję asmenys atsitiestų, o prekeiviai žmonėmis būtų patraukti atsakomybėn.
Burkimės, vienykimės, apginkime pažeidžiamus savo bendruomenės narius!
Kristina Mišinienė, Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė
