Vakar
Aklas neregį
Vedė į rudenį
Ir į delnus
Įdėjo šermukšnių
Trisdešimt metų
Žinojau
Nuo visų jie ligų
Ir negandų
Bet paukščiai
Vis nulesdavo
Ar ranka jų
Nepasiekdavo
Net nežinai
Kaip džiaugiausi
Visą tobulą vakarą
Ne todėl
Kad svarsčiau
Kuriam žmogui
Pirmiausia
Išvirsiu arbatos
Bet kad yra
Bent vienas
Pasaulyje žmogus
Kuris dar tiki
Šermukšnio galia
Ir tobula vienatve
Vakar aklas
Neregį išvedė
Į pasaulio pakraštį
Kad praregėtų
Rudeniui patekant
Per ankstesnius trisdešimt
Prisirinkdavau pati
Kasmet po sidabrinį
Birutė Steponavičienė
2019 09 25