Nuojauta
O pranaše vėl mūsų valanda
Kur tapsi tu manim
O aš žinojimo pradžia
Išnirdama virš ateities miražų
Vis vien ieškosiu tos pačios žvaigždės
O tuščios kriauklės jau nebūsiančios namais
Žinojimui suteikia skaudžią prasmę
Jūržolių išsipina laukai
Ir prie tamsos pripranta akys
Ir ten ieškosiu puolusios žvaigždės
Kuri iliuzijos užkūrė aukurą
Kurio šviesa lydės
Anapus laiko ir erdvės
Kai tuštumą užpildo skausmas
Birutė Steponavičienė
