Naujuosius studijų metus šalies aukštosiose mokyklose sutiko daugiau pirmakursių nei pernai – studijų sutartis 2022 m. bendrojo priėmimo metu pasirašė 19 162 įstojusieji (2021 m. – 18 769). Pastebimai išaugo pasirinkusiųjų ugdymo mokslų ir informacinių technologijų studijas skaičiai – susidomėjimas šiomis studijomis padidėjo ir universitetuose, ir kolegijose. Tai rodo galutinė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) ataskaita.
„Šiemet išaugo mokytojo ir IT studijų programų populiarumas. Bendrojo priėmimo metu šiuos specialistus ruošiančios studijų programos laikytos prioritetinėmis – į jas siekta priimti visus pasirengusius ir motyvuotus stojančiuosius. Ypač siekėme pritraukti kuo daugiau naujų studentų į mūsų mokyklose trūkstamiausių pedagogikos specializacijų studijų programas, įstojusiuosius skatinsime ir stipendijomis“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.
Bus paruošta daugiau pedagogų
Šiemet ugdymo mokslų studijų programos sulaukė didesnio stojančiųjų dėmesio – motyvacijos vertinime, kuris būtinas pretenduojant į pedagogo kvalifikaciją teikiančias studijų programas, šiemet dalyvavo net 1 740 norinčiųjų studijuoti (2021 m. – 1 546). Iš jų teigiamą motyvacijos įvertinimą gavo 1 695 (2021 m. – 1 478).
Sutartis studijuoti pagal pedagogikos studijų programą iš viso pasirašė 1084 pirmakursiai, 621 iš jų – dėl valstybės finansuojamos vietos. Susidomėjimas mokytojo profesija šalyje auga nuosekliai: 2021 m. tokių sutarčių sudaryta 989, 2020 m. – 901.
Sutartis studijuoti prioritetines pedagogikos specializacijas – pradinio ugdymo pedagogiką, specialiąją pedagogiką, matematiką, lietuvių kalba ir literatūrą, fiziką, chemiją, biologiją, technologijas, istoriją, geografiją – pasirašė 440 pirmakursių (2021 m. – 354).
Ypač išaugo susidomėjimas socialine, specialiąja pedagogika: į valstybės finansuojamas vietas šiose studijose Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetuose priimta beveik dvigubai daugiau pirmakursių nei pernai (2022 m. – 84, 2021 m. – 45). Būtent specialiosios pedagogikos specialistų Lietuvos mokyklose šiuo metu itin trūksta: Užimtumo tarnybos duomenimis, tai vienintelė specializacija, kurios pedagogų laisvų darbo vietų vasarą buvo daugiau nei ieškančiųjų darbo.
Įstojusiesiems į valstybės finansuojamas šių reikalingiausių specializacijų bakalauro pedagogikos studijas bei pedagogines gretutines studijas visų studijų metu kas mėnesį bus mokamos 299 eurų dydžio stipendijos.
Smarkiai auga ir pasirinkusiųjų ugdymo mokslų studijų krypčių grupės profesines studijas. Preliminariais duomenimis, šiemet į jas numatoma priimti beveik 400 stojančiųjų (2021 m. – 210) – priėmimas į kiekviena aukštąją mokyklą vyko tiesiogiai. Į pedagogikos profesines studijas priimami asmenys, jau įgiję kurios nors srities bakalaurą. Absolventai įgyja pedagogo kvalifikaciją, suteikiančią teisę dirbti ugdymo įstaigose. Pedagogikos profesinės studijos trunka 1–1,5 metų.
Siekiant paskatinti daugiau stojančiųjų rinktis pedagogo specialybę ir suteikti galimybę studijuoti nemokamai, taip pat padėti spręsti pedagogų trūkumo šalies mokyklose problemą, Vyriausybė šiemet padidino valstybės finansuojamų vietų skaičių pedagoginėse profesinėse studijose – jų skirta 385. Palyginimui – pernai valstybės finansuojamų vietų šiose studijose buvo 200.
Sudariusiems sutartis dėl darbo – 506 eurų stipendija
Prioritetinių specializacijų pedagoginių profesinių studijų ir baigiamojo kurso bakalauro pedagogikos studijų bei pedagoginių gretutinių studijų studentams sudaryta galimybė stipendijas didinti iki 506 eurų. Padidintas stipendijas galės gauti tie, kurie turės sudarytą sutartį su savivaldybe, savivaldybės arba valstybine mokykla ir bus įsipareigoję baigus studijas ten dirbti ne trumpiau kaip 3 metus per 5 metų laikotarpį, ne mažiau kaip 0,7 etato.
Sutartį gali inicijuoti ir studentas, ir mokykla ar savivaldybė, ir aukštoji mokykla. Paraiškas priima Valstybinis studijų fondas iki rugsėjo 30 d. bei spalio 5–25 d.
Populiarėja informatikos mokslai
2022 m. padidėjo ir priėmimas į informacinių ir ryšio technologijų studijų programas. Į IT studijų krypčių grupę universitetuose priimti 1 308 pirmakursiai, kolegijose – 790. Atsižvelgus į specialistų poreikį darbo rinkoje, priėmimas į šias ir pedagogikos pirmosios pakopos studijų programas šiemet buvo neribojamas.
Lyginant su 2021 m., šiemet į valstybės finansuojamas ir studijų stipendijų vietas informatikos mokslų studijų programose universitetuose priimta 10,5 proc. daugiau pirmakursių.
Džiugina ir priimtųjų studijuoti matematikos mokslus skaičiai – tokių studentų šiemet valstybės finansuojamose ir studijų stipendijų vietose universitetuose beveik 24 proc. daugiau (2022 m. – 228, 2021 m. – 184).
Kolegijose padaugėjo pasirinkusiųjų žemės ūkio mokslus – šiemet šias studijas valstybės finansuojamose ir studijų stipendijų vietose pradėjo 43 proc. daugiau pirmakursių (2022 m. – 53, 2021 m. – 37). Pastebima, kad augant priėmimui ten, kur specialistų labiausiai trūksta, jis taip pat mažėja ten, kur, lyginant su darbo rinkos poreikiais, jaučiamas specialistų perteklius, t. y. verslo ir viešosios vadybos, humanitarinių bei socialinių mokslų studijų programose.
Bendrajame priėmime 2022 m. iš viso dalyvavo 34 aukštosios mokyklos. Universitetuose stojantieji sudarė 10 541 studijų sutartį (2021 m. – 10 579), o kolegijose – 8 621 (2021 m. – 8 190).
Bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas metu tarp stojančiųjų buvo kiek daugiau šių metų abiturientų (2022 m. – 11 541, 2021 m. – 11 496). Bendrojo ugdymo mokyklose šiemet įteikta ir daugiau brandos atestatų – 19 979 (2021 m. – 19 690).
ŠMM nuotrauka
