Ketvirtadienį nuotoliniu būdu vykusioje tiesioginėje transliacijoje Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ukrainiečių šeimoms, atvykusioms į Lietuvą kartu su vaikais, pristatė, kokias švietimo paslaugas ukrainiečių vaikai gali gauti Lietuvoje, kaip vyksta ugdymas, priėmimas į profesinio mokymo įstaigas ir universitetus, kokia numatyta pagalba. Transliacija buvo tiesiogiai verčiama į ukrainiečių kalbą, atsakyta į gausius bendruomenės klausimus.
„Sulaukiame nemažai klausimų, todėl norėjome dar kartą pasidalinti, kaip organizuojamas ugdymas mokyklose, išgirsti, su kokiais iššūkiais susiduria ukrainiečiai. Mūsų visų pagrindinis tikslas – kad ukrainiečių vaikai mokyklose jaustųsi gerai, jaustųsi bendruomenės dalimi. Mokslai irgi sekasi geriau, jeigu visa bendruomenė jaučiasi gerai. Noriu visus paraginti drąsiai registruotis į mokyklas, taip pat ir tuos vaikus, kurie mokosi nuotoliniu būdu Ukrainos mokyklose. Praėjusią savaitę buvau susitikusi su Ukrainos švietimo ir mokslo ministru, perduodu jo linkėjimus, taip pat raginimą registruotis į mokyklas, nes tai galimybė vaikams ne tik mokytis mokykloje, bet ir pramokti lietuvių kalbos, susirasti draugų“, - sakė ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Lietuvos mokyklos gali priimti dar 26 tūkst. mokinių
Spalio 12 d. duomenimis, rugsėjo 1 d. šalies Lietuvos ugdymo įstaigose buvo registruoti per 13 tūkst. vaikai, atvykę iš Ukrainos. Šiuo metu kiekvieną savaitę vis dar sulaukiama atvykstančių vaikų, nors pikas buvo pavasarį.
Nors situacija savivaldybėse nevienoda, darželiuose ir mokyklose dar yra laisvų vietų iš Ukrainos atvykusiems vaikams. Lietuvos darželiai galėtų priimti dar beveik tris tūkstančius vaikų, o mokyklos - daugiau nei 26 tūkst. mokinių.
„Eurydice“ šių metų duomenimis, Lietuva yra viena iš devynių šalių, sėkmingai padėjusi integruotis bendrojo ugdymo mokyklose daugiau nei pusei atvykusių vaikų ir jaunuolių.
Mokiniai mokosi lietuvių ar tautinių mažumų mokyklose, nuotoliniu būdu Ukrainos valstybės patvirtintose mokyklose, arba ukrainiečių mokyklose, kurios iš ministerijos yra gavusios leidimą mokyti pagal ukrainietišką programą. Tokių mokyklų Lietuvoje yra keturios, tikėtina, kad jų skaičius didės.
Pirmas žingsnis mokyklose – saugios aplinkos sukūrimas
Kiekvienam iš Ukrainos atvykusiam mokiniui sudaromas individualus ugdymo planas, pritaikytas mokinio galioms ir poreikiams. Visų pirma, atvykusiam mokiniui skiriamas adaptacinis laikotarpis karo, vietos pakeitimo, persikėlimo stresui įveikti. Tas laikotarpis įvairios trukmės, individualus, per mokslo metus gali būti koreguojamas pagal situaciją. Adaptaciniu laikotarpiu mokiniai susipažįsta su aplinka, su bendraamžiais klasėse, dalyvauja neformaliojo švietimo veiklose, gauna emocinę pagalbą.
Ugdymas gali būti organizuojamas trimis būdais. Pirmas būdas - jie mokosi bendrose klasėse su bendraamžiais. Mokomasi ir ukrainiečių kalbos, ir istorijos, jeigu yra ukrainiečių kalbą mokantis mokytojas. Kartu mokosi visų dalykų, intensyviau – lietuvių kalbos. Kitas būdas – mokytis išlyginamosiose klasėse. Pirmą pusmetį mokosi tik lietuvių kalbos, kalbai mokytis skiriama nuo 20 iki 25 val. per savaitę. Nuo antrojo pusmečio integruojamos istorijos, geografijos, pilietinio ugdymo temos. Mokymasis išlyginamosiose klasėse trunka iki metų, po to vaikai perkeliami į bendrą klasę. Trečias būdas – mokosi išlyginamosiose mobiliosiose grupėse. Ugdymas vyksta taip pat, kaip išlyginamojoje klasėje, tik mokinių skaičius ne didesnis negu 4.
Visi mokiniai, atvykę iš Ukrainos ir registruoti Lietuvos mokyklose, skirtingomis apimtimis ir tempu privalo mokytis lietuvių kalbos pagal kalbos mokėjimo lygius (A1–B2). Lietuvių kalbai mokytis gali būti sudaromos ir išlyginamosios klasės, ir šios kalbos jis gali mokytis kartu su kitais bendrosiose klasėse.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija prieš naujus mokslo metus mokykloms parengė rekomendacijas dėl ukrainiečių vaikų ugdymo.
Ukrainiečių vaikams - tokia pat parama, kaip ir visiems Lietuvos vaikams
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus, taip pat dalyvavęs vaizdo konferencijoje, pristatė, kokią socialinę paramą gauna Lietuvoje besimokantys ukrainiečiai ar jų tėvai. Jis akcentavo, kad visi Lietuvoje apsistoję ukrainiečiai vaikai, kurie mokosi mokyklose ar nuotoliu Ukrainos mokyklose, gali gauti tokią pačią socialinę paramą, kaip ir kiti Lietuvoje gyvenantys vaikai. Mokiniams priklauso nemokamas maitinimas mokyklose, taip pat ir parama mokinio reikmėms įsigyti, jeigu pastaruoju atveju pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį mažesnės negu 220 eurų.
Ukrainiečiai, kuriems suteikta laikinoji apsauga, turi teisę gauti vienkartines išmokas, vaiko pinigus iki 18 metų ir kitas išmokas.
ŠMM nuotrauka