Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nuosekliai stiprina pilietiškumo ugdymą. Atnaujinant bendrojo ugdymo programas, pilietiškumo ugdymo kompetencija įtraukta į visus bendrojo ugdymo dalykus. Taip pat atnaujintos atskiros programos, pilietiškumo, krašto gynybos įgūdžius mokiniai gali ugdytis ir dalyvaudami neformaliajame švietime, įsitraukdami į Lietuvos šaulių sąjungos veiklą ir kt.
„Atnaujinta privaloma Pilietiškumo pagrindų programa 9–10 klasių mokiniams, parengta nauja Gyvenimo įgūdžių programa, pagal kurią nuo rugsėjo mokysis 1–10 klasių mokiniai, joje taip pat įtrauktos pilietiškumo ugdymo temos apie atsakingą elgesį, pasvertus sprendimus, bendruomenės saugumą,“ – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Ignas Gaižiūnas, šiandien pristatysiantis mokinių pilietiškumo ugdymo veiklas Seimo švietimo ir mokslo komitete.
Atnaujinta pasirenkamoji Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos programa III–IV gimnazijos (11–12) klasių mokiniams. Bendradarbiaujant su Krašto apsaugos ministerija, rengiami mokytojai, kurie dėstys nacionalinio saugumo ir krašto gynybos dalykus. Planuojama kasmet parengti apie 100 mokytojų.
Mokiniai svarbių įgūdžių galės įgyti ir mokydamiesi kadetų mokyklose. 2022 m. gruodį Seimas įtvirtino kadetų mokyklų teisinį statusą, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šiuo metu rengia kadetų ugdymo programą. Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos šaulių sąjunga svariai prisideda prie mokinių pilietiškumo ugdymo. Krašto apsaugos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija toliau tęsia bendrą Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kurso 9 klasių mokiniams projektą.
Pernai mokymuose dalyvavo 20-ies mokyklų devintokai. O šį pavasarį dalyvauja dar 73 mokyklų devintokai. Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas skirtas gerinti mokinių žinias apie nacionalinį saugumą, piliečių vaidmenį valstybės gynyboje, suteikti jiems praktinių įgūdžių. Nuo kovo pradžios iki mokslo metų galo mokymuose dalyvaus maždaug 14 proc. visų devintokų. Praktiniai pilietiškumo ir gynybos įgūdžių mokymai bus tęsiami kitais mokslo metais ir planuojama, kad trijų dienų trukmės praktinis kursas devintokams taps privalomas ir per keletą ateinančių mokslo metų juose dalyvaus visi Lietuvos devintokai. Per tris kurso dienas mokiniai mokosi išgyvenimo lauko sąlygomis, kaip tinkamai elgtis ir išvengti pavojaus gyvybei ir sveikatai ekstremalių situacijų atveju, kaip suteikti pirmąją pagalbą, kitų įgūdžių.
Pilietiškumo ugdymas – vienas iš mokytojų kvalifikacijos tobulinimo prioritetų 2023–2025 metais. Ministerija kvies aukštąsias mokyklas parengti nacionalines kvalifikacijos tobulinimo programas visiems mokytojams. Dalyvavimas šiose programose bus finansuojamas valstybės lėšomis. Pilietinio ugdymo kompetencijų stiprinimas apima galimybę integruoti pilietiškumo ir nacionalinio saugumo pagrindus, medijų raštingumą, kritinio mąstymo ugdymą įvairių dalykų ugdymo procese ir mokyklos bendruomenės veikloje.
Nuo 2024 m. stojant į aukštąsias mokyklas atsiras antroji konkursinė eilė, į kurią galės pretenduoti asmenys iš socialiai jautrių grupių arba turintys praktinės veiklos patirtį. Į praktinės veiklos patirtį bus įtraukiama nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba, profesinė karo tarnyba ir savanoriška nenuolatinė karo tarnyba. Taip ketinama skatinti jaunuolius rinktis karo tarnyba ir įgyti krašto gynybai reikalingus įgūdžius.
Lietuvos mokslo taryba 2023 m. sausį patvirtino konkursinę prioritetinių mokslinių tyrimų programą „Visuomenės atsparumo stiprinimas ir krizių valdymas šiuolaikinių geopolitinių įvykių kontekste“. Programa įgyvendinama 2023–2029 m. Įgyvendinimui skirta 8 mln. Eur.
Priemonės, kurias įgyvendina Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, gilina supratimą apie pagrindines demokratijos vertybes ir jų puoselėjimą, valdžios ir piliečių tarpusavio bendradarbiavimą, skatina patriotiškumą, prisideda prie demokratijos puoselėjimo ir nacionalinio saugumo.
ŠMM nuotrauka
