Savaitgalį, kaip įtariama, nuo narkotinių medžiagų mirus 17-mečiui, Lietuvos moksleivių sąjunga teigia, kad tęstinių, kokybiškų prevencinių programų mokyklose trūksta, o piešinių konkursai apie narkotikų žalą yra atgyvenę ir jaunimo neveikia.
Vidaus reikalų ministerija teigia, jog savivaldybės su prevencinėmis programomis kol kas paliktos dirbti vienos, bus siekiama jų suvienodinimo.
„Užakcentuočiau, kad minkštųjų priemonių gana per mažai taikoma, kurios kokybiškos ir patikrintos, o į piešinių konkursus dažniausiai suinvestuojame ir vadinam geriausia minkštąja priemone", – LRT radijui antradienį sakė Lietuvos moksleivių sąjungos viceprezidentas Emilis Mikulskis.
„Tęstinės prevencinės programos būtų geras dalykas, o ne vienkartinė paskaita, padaryta kartą per pusę metų aktų salėje, ir piešinių konkursai, kad narkotikai blogai, kurie vyko prieš aštuonerius metus ir dabar“, - teigė jis.
Anot E. Mikulskio, nereikėtų apsimesti, jog prevencija vykdoma ir galiausiai rengti viešas akcijas „su šuniukais ar kuprinių kratymus“.
Sieks suvienodinimo
Kaip skelbė policija, savaitgalį Marijampolėje, kaip įtariama, nuo narkotinių medžiagų mirė 17-metis, dar du jaunuoliai apsinuodijo. Antradienį pranešta apie dar vieną šiame mieste nuo narkotikų apsinuodijusį jaunuolį.
Kaip LRT sakė vidaus reikalų ministrės patarėja Agneta Ladek, pirmadienį ministerijoje vyko darbo grupės pasitarimas. Grupės tikslas – įvertinti veikiančias vadinamąsias minkštąsias ir kietąsias priemones, susijusias su psichotropinių medžiagų prevencija.
„Vakar darbo grupėje nuskambėjo pavyzdžiai, suaugusių desperacija, kai nežinom kaip padėti įveikti problemas, atsiranda poreikis šunimis atlikti daiktų kratas. Tai kietosios priemonės, naudojamos kraštutiniu atveju. Suaugę irgi nebūtų patenkinti, jei prekybos centre paguldytų ant grindų ir darytų patikrą“, – kalbėjo ji.
Anot jos, labiausiai veikia minkštosios priemonės, tad prevenciją mokyklose reikėtų pradėti kuo ankstesniame amžiuje.
„Pasižiūrėsime, kokios labiausiai pasiteisinusios praktikos, ką galima tęsti toliau, gal galima pasiūlyti kažką naujo, kas labiau priimtina jaunimui. Girdime įvairių nuomonių, kad vienos priemonės labiau pasiteisina, kitos priemonės mažiau. Savivaldybės paliktos likimo valiai, pačios ieškoti sprendimų šitai opiai problemai, norisi susivienodinti situaciją ir padėti kiek įmanoma daugiau“, – kalbėjo A. Ladek.
Grupėje dirba ekspertai iš įvairių savivaldybių, kurios dalyvauja bandomajame projekte. Kaip anksčiau skelbė VRM, ji inicijavo Nepilnamečių narkotikų vartojimo ir platinimo prevencijos mokyklose bandomojo modelio įgyvendinimo projektą. Jo tikslas – sukurti ir patikrinti narkotikų vartojimo ir platinimo prevencijos mokyklose mechanizmą ir taip didinti mokinių saugumą ugdymo įstaigose ir jų prieigose. Projektas nuo spalio bus įgyvendinamas pasirinktose Vilniaus miesto, Alytaus miesto ir Klaipėdos rajono mokyklose.
Ministrės patarėja teigė, jog ministerijoje pavasarį vykdant simuliacijas, kuriose dalyvavo apie šimtas paauglių, šie atskleidė esamą problematiką, susijusią su psichotropinėmis medžiagomis – nėra saugios sistemos, kaip pranešti vykstant narkotikų platinimui, trūksta žinių apie pasekmes, žalą, poveikį.
„Ką Emilis pasakė, kad daugelis mokyklų labai atmestinai žiūri į prevencinę veiklą, jos reikėtų kitokios kokybės“, – teigė A. Ladek.
Prie paveikių prevencinių priemonių paieškos žada prisidėti Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Moksleivių sąjunga.
Nesusitvarko su stresu
Respublikinio priklausomybės ligų centro Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriaus vadovė Giedrė Misiūnienė teigia, kad akivaizdu, jog narkotinių medžiagų prieinamumas yra problema. Jos nuomone, šiose situacijose sėkmė lydės tuos, kurie greičiau susitars tarpusavyje, kaip į situacijas reaguoti – tiek tėvai, tiek mokytojai ir bendruomenė.
Anot G. Misiūnienės, psichikos sveikata išlieka stigmatizuota tema, o narkotinių medžiagų paauglystėje neretai griebiamasi jaučiant didelę įtampą, nesusitvarkant su jausmais. Psichotropinės medžiagos tampa priemone numalšinti įtampą itin greitai.
„Paauglystės laikotarpis visais laikais buvo ypatingas, senesnė karta buvo alkoholikų karta, dabar – narkomanų karta, tokios klišės klijuojamos. 2-5 proc. paauglių nuklysta, procentas nėra didelis, kuo galime pasidžiaugti, kad yra daug pagalbos“, – sakė G. Misiūnienė.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Prevencijos koordinavimo skyriaus vedėja Aušra Želvienė teigia, kad pagrindinis prevencijos vykdytojas tarp jaunimo išlieka švietimo ir mokslo sektorius.
„Grįžtame į savivaldybes, kurios realiai įgyvendina, prioritetizuoja, skiria lėšas programoms, nuo ankstyvų mokslo metų, klasių, paima ir įdiegia šitas programas psichoemocinio vystymosi, kad vaikas augtų gebantis priimti teisingesnius sprendimus, ne tiek bijantis kreiptis, žinantis, kur kreiptis“, – kalbėjo A. Želvienė.
Jos teigimu, programų spektrą departamentas norėtų plėsti, tačiau procesai sudėtingi, paveikių programų rasti nėra lengva. Vienas pavyzdžių – kaip atsisakyti elektroninių cigarečių, į kurias patenka ne tik tabakas, bet ir narkotinės medžiagos.
A. Želvienės teigimu, nuoseklumas ir ilgalaikiškumas vykdant prevencines programas yra labai svarbus, tačiau taip pat aktualu ne tik perteikti standartinę informaciją apie apsvaigimą nuo narkotinių medžiagų, tačiau pateikti patrauklia jaunimui forma, įtraukti mokslu grįstą naujausią informaciją.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
