Šį pavasarį prie Palos upės Pakruojo miškininkai ir jų talkininkai pasodino 2800 ąžuoliukų – senųjų vertingų ąžuolų, Lietuvos gamtos paminklų, vaikų. Nors kai kurių senolių medžių jau nebėra, jų gyvenimą pratęs palikuonys.
Praėjusį penktadienį Pakruojo miškininkams talkino būrys Aplinkos ministerijos, Valstybinės miškų tarnybos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos darbuotojų. Jie Pakruojo girininkijoje prie vingiuotosios Palos 2,5 ha buvusios ariamos žemės plote pasodino apie 800 skiepytų ąžuolų.
Visų medelių kilmė nurodyta ant etikečių. Pagal jas Valstybinės miškų tarnybos specialistai parengs bandomųjų želdinių planą, kuriame bus nurodyta kiekvieno ąžuolo palikuonio augimo vieta. Ąžuolai bus stebimi ne vieną dešimtmetį, o gal ir šimtmetį.
Ši unikali idėja, kaip pratęsti senųjų vertingų ąžuolų gyvenimą, kilo buvusiam Kėdainių miškų urėdui Juozui Girinui. Prieš keletą metų jis sumanė išsaugoti vertingų ąžuolų genofondą, todėl surinko 67 tokių medžių giles ir ūglelius. Gilės buvo pasėtos, ūgleliai įskiepyti ir taip išauginti šalies žymių ąžuolų palikuonys.
Dalis jų jau pasodinta Kauno botanikos sode, pasaulinio garso antropologės, gamtosaugininkės prof. Birutės Galdikas-Brindamour ąžuolų giraitėje, kiti auga Kėdainių miškų urėdijoje. Dar viena dalis Kaišiadorių miškų urėdijos iniciatyva bus pasodinta Rumšiškių buities muziejuje. Iš sėklų išauginti medeliai turėtų paveldėti apie 50 proc., skiepyti – 100 proc. savo pirmtakų genetinių savybių.
Aplinkos ministerijos informacija
