Europoje paplitę ūkininkų susivienijimai Lietuvoje tampa kaip niekad aktualūs. Jie didina ūkininkų produkcijos konkurencingumą, leidžia geriau integruotis į žemės ūkio ir maisto produktų grandinę, padidina žemės ūkio produktų pridėtinę vertę. Savo jėgas suvieniję ūkininkai greičiau įsitvirtina rinkoje ir gali pasiekti geresnių finansinių rezultatų.
Sėkmingu ūkių bendradarbiavimo pavyzdžiu galima laikyti žemės ūkio kooperatyvą (ŽŪK) „Agrolit“, vienijantį šiltnamiuose daržoves auginančius verslininkus. Prieš beveik šešerius metus veiklą pradėjusio kooperatyvo gamybos pajėgumai ir apyvarta nuolat auga.
Susivieniję augintojai lengviau pasiekia tikslų
„Pagrindinė mūsų bendradarbiavimo priežastis – sustiprinti derybines galias su prekybininkais. Ne paslaptis, kad parduodami savo produkciją pavieniui, galime tikėtis prastesnių sąlygų, mažesnio atlygio, o susijungę esame stipresni, labiau girdimi, todėl galime efektyviau pasiekti savo tikslų, – pasakoja kooperatyvo „Agrolit“ direktorius Vilius Jundulas. – Dirbant kartu, optimaliau organizuojama kiekvieno ūkininko veikla, dalijamasi gerąja patirtimi, efektyviau sprendžiamos krizės. Žinoma, pradžioje buvo ne visuomet lengva surasti bendrą poziciją, tačiau mus sujungė vienas tikslas.“
Žemės ūkio kooperatyvas „Agrolit“ yra vienas sėkmingiausių pavyzdžių, kaip susivieniję penki ūkininkai ir dvi bendrovės tampa konkurencingesni. „Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateikę 5 m. veiklos planą tapome pripažinta vaisių ir daržovių gamintojų grupe, tad galėjome gauti paramą, kurią investavome į prekybos gerinimą. Iš viso ŽŪK „Agrolit“ 2012–2016 m. gavo daugiau nei pusantro milijono eurų paramos, kurios intensyvumas daržovių ir vaisių augintojų grupėms siekia net 75 proc.“, – patirtimi dalijasi V. Jundulas. Direktorius atskleidžia, kad tolesni kooperatyvo planai – tapti gamintojų organizacija.
Vyriausybės prioritete – ūkininkų bendradarbiavimo skatinimas
Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas akcentuoja ūkininkų bendradarbiavimo svarbą: „Susijungę į gamintojų grupes ūkininkai ir kiti gamintojai tampa aktyvesni, dažniau ir sėkmingiau diegia inovacijas, be to, noriai tarpusavyje dalijasi patirtimi. Lietuvoje sėkmingai veikia ne viena gamintojų grupė ar organizacija, kooperatyvas, rinkai siūlantis kokybiškų produktų. Neatsitiktinai ūkininkų derybinės galios stiprinimas bei konkurencingumo didinimas tapo ir vienu iš prioritetinių naujosios LR Vyriausybės tikslų“.
Vyriausybės darbų plane pagrindiniais tikslais žemės ūkio srityje įvardytas finansinių paskatų ūkininkų susijungimui skatinti sukūrimas bei žemės ūkio produkcijos perdirbimo kooperatyvų kūrimosi ir veiklos rėmimo modelio įdiegimas. Esminiai rodikliai, kuriais bus matuojama pažanga, išskirti du: užsibrėžtas siekis pripažintų žemės ūkio kooperatyvų pardavimo pajamas per ketverius metus išauginti net 2,5 karto, o žemės ūkio kooperatyvų dalį pagal žemės ūkio produktų supirkimą ir realizavimą padidinti trečdaliu. Jei anksčiau apie kooperaciją buvo tik kalbama, naujasis žemės ūkio ministras planuoja mokestines lengvatas besivienijantiems ūkininkams, taip pat prioritetą įvairių sričių finansavimui gauti.
Vienas pagrindinių įrankių šiems tikslams pasiekti – Kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas“ veiklos sritis „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas žemės ūkio sektoriuje“, skirta palengvinti gamintojų grupių (organizacijų) žemės ūkio sektoriuje įsisteigimą.
Paramą gauti ir būti pripažinti gamintojų grupėmis gali juridiniai asmenys, įregistruoti ne anksčiau kaip 2014 m. ir sudaryti iš ne mažiau kaip 10 dalyvių (fizinių ir (ar) juridinių asmenų), vykdančių žemės ūkio veiklą, o jeigu dalyviai yra žemės ūkio kooperatinės bendrovės (kooperatyvai), tai jų iš narių supirktų produktų ir nariams parduotų prekių bei suteiktų paslaugų vertė turi būti didesnė kaip 50 proc. visų kooperatinės bendrovės supirktų produktų ir visų parduotų prekių bei suteiktų paslaugų vertės. Finansavimas bus skiriamas projektams, kurie skatina maisto tiekimo grandinės organizavimą, įskaitant žemės ūkio produktų perdirbimą ir rinkodarą, gyvūnų gerovę ir rizikos valdymą žemės ūkyje. Didžiausia paramos suma už vienerius veiklos metus – 100 tūkst. Eur.
Paraiškas finansavimui galima teikti nuo birželio 1 iki liepos 31 d.
Daugiau informacijos ir paraiškos forma skelbiama Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).
ŽŪM informacija
