Šių metų rugpjūčio 6–7 dienomis Lietuvoje siautė stiprūs vėjai su lietumis. Dalyje šalies regionų stichija pasiekė audrų ir škvalų lygį. Ji laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Labiausiai nukentėjo Šiaurės ir Vakarų regionai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir juose operatyviai pradėti tvarkyti vėjo pažeistus medžius.
Netvarkoma mediena genda, tampa pavojingų medžių liemenų kenkėjų pasidauginimo ir plitimo į aplinkinius medynus šaltiniu. Pavojingiausias iš jų yra žievėgraužis tipografas, kuris dabar yra aktyvus ir gali apgyvendinti vėjo išlaužtas ir išverstas egles. Jose padės kiaušinėlius, iš jų vystysis nauja kenkėjo karta.
Preliminariu vertinimu, miškuose pažeista apie 50 tūkstančių m3 medžių. Labiausiai nukentėjo Joniškio rajono miškai. Mažiau pažeisti Šiaulių, Panevėžio, Pakruojo, Radviliškio, Jonavos, Širvintų, Ukmergės, Trakų, Vilniaus ir kt. rajonų miškai.
Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021-2023 m. vasaromis šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Dėl to eglės nusilpo ir nebegalėjo gintis nuo kenkėjų atakų. Priešingai, sausros ir karščiai žievėgraužių sparčiam pasidauginimui ir plitimui eglynuose buvo palankūs. Todėl stebėtas žievėgraužio tipografo populiacijos augimas ir jo daromos žalos didėjimas. Dėl eglynų didelio džiūvimo mąsto nuo 2023m. rugpjūčio 4 d. stichinė nelaimė paskelbta Rokiškio, Šalčininkų, Trakų bei Vilniaus savivaldybėse.
Žievėgraužis tipografas yra pavojingiausias mūsų miškų kenkėjas. Apsigyvena po žalių eglių žieve per visą medžio stiebo ilgį. Žievėje grauždamas takus, pažeidžia gyvybinius audinius, todėl eglės greitai nudžiūna. Suaugę vabalai yra 4,2-5,5 mm ilgio, tamsiai rudos arba juodos spalvos. Gali gausiai daugintis ir greitai medynuose išplisti. Kasmet išsivysto 2 pagrindinės ir 1-2 seserinės generacijos.
Žievėgraužis tipografas pirmiausia užpuola vėjo pažeistas ir nuo sausros labai nusilpusias egles. Jose pasidaugina ir tuometmasine ataka gali pulti visiškai sveikus medžius, sudarydamas eglynuose masinio dauginimosi ilgalaikius židinius. Kuo eglynai vyresni, tuo jie mažiau atsparūs žievėgraužių atakoms.
Siekiant sumažinti eglynams daromą žievėgraužių žalą, būtina stebėti 50 metų bei vyresnius medynus ir iš jų šalinti atsiradusias išverstas, nulaužtas ar labai pažeistas egles, kol jose dar neapsigyveno žievėgraužių vabalai. Jei po žieve jau apsigyveno žievėgraužiai, tai egles būtina pašalinti iš miško, kol nesuaugo jaunoji žievėgraužio tipografo vabalų karta, tai yra – iki pirmųjų lėliukių susiformavimo.
Žievėraužio tipografo masinio dauginimosi židiniai pirmiausia pradeda formuotis charakteringose eglynų vietose, todėl nuo jų reikia pradėti žvalgymą:
- kur yra nesutvarkytos žalios išverstos ar nulaužtos eglės, ar kur nuo rudens liko nesutvarkyti liemenų kenkėjų užpulti medžiai;
- dėl žievėgraužio tipografo pažeidimų jau anksčiau buvo vykdyti sanitariniai miško kirtimai;
- plynųjų miško kirtimų biržių pakraščiai;
- išretėję mažo skalsumo eglynai;
- eglynai, kuriuose buvo medienos sandėliai su laiku neišvežta spygliuočių mediena.
Dabar dirvos sausos, todėl yra labai tinkamas metas susitvarkyti pažeistus medynus. Bus mažai pažeidžiama dirva, aplinka ir trikdomi miško gyventojai. Jei operatyviai šalinsime iš miško nulaužtus, išverstus, kenkėjų apniktus ar džiūstančių medžius, tai bus veiksminga profilaktinė priemonė, siekiant sumažinti žievėgraužių plitimą miškuose. Eglynuose labai aktualu ją vykdyti pastoviai ir savalaikiai.
Valstybinė miškų tarnyba ragina miško savininkus rūpintis savo miškais, juos tinkamai prižiūrėti.
Jei kils klausimų, kokias priemones reikia taikyti vėjo ir kitų faktorių pažeistuose miškuose, galite pasikonsultuoti su Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros ir Miško sanitarinės apsaugos skyrių specialistais. Kontaktus rasite internetinėje svetainėje www.amvmt.ltkontaktų skiltyje.
Aplinkos ministerijos nuotrauka
