Ketvirtadienį Seimas priėmė Žemės bei Vietos savivaldos įstatymų pataisas ir įteisino galimybę valstybinės žemės patikėtiniams išduoti sutikimus laikinai naudotis laisvos valstybinės žemės fondo žemės plotais.
Savivaldybės ir Nacionalinė žemės tarnyba plotus, kuriuose nesuformuoti žemės sklypai ir kurie iki 2023 m. gruodžio 31 d. pagal Nacionalinės žemės tarnybos išduotame leidime laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti nurodytas sąlygas, buvo naudojami žemės ūkio veiklai vykdyti, galės būti perduoti laikinai naudotis ne ilgiau kaip iki 2026 m. gruodžio 31 d.
Aplinkos ministerija atkreipia dėmesį, kad tokie sutikimai leisti naudotis valstybine žeme galios tik iki nurodyto termino ir nėra numatyta galimybės tokių sutikimų pratęsti. Todėl asmeniui nesuteikiamos garantijos, kad šia žeme bus galima naudotis ir 2027 m.
Be to, šis sutikimas naudotis laisva valstybine žeme gali bet kada nutrūkti, atsiradus Žemės įstatyme numatytoms aplinkybėms. Pavyzdžiui, tokia žeme nebebus galima naudotis, jeigu bus priimtas sprendimas dėl žemės sklypų suformavimo ir perleidimo.
Mokestis už laikinąjį žemės naudojimąsi bus tokio pačio dydžio kaip ir valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu mokestis.
Todėl Aplinkos ministerija primena, kad Nacionalinė žemės tarnyba pagal iš anksto sudarytą darbų grafiką inicijuoja žemės reformos projektų ar jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimą, siekdama suformuoti žemės sklypus ir sudaryti sąlygas asmenims žemės sklypais naudotis nuomos, o ne laikinojo naudojimo pagrindais.
Tokiu atveju žemę galima išsinuomoti iki 25 metų, yra galimybė pratęsti nuomos terminą, užtikrinamas nuostolių atlyginimas sutarties nutraukimo prieš terminą atveju. Todėl asmenys, pageidaujantys naudoti valstybinę žemę kaimo gyvenamosiose vietovėse žemės ūkio veiklai, kviečiami teikti prašymus Nacionalinei žemės tarnybai dėl šios žemės nuomos ir aktyviai dalyvauti žemės reformos žemėtvarkos projektų ar jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo procesuose.
Aplinkos ministerijos nuotrauka