Vyriausybė trečiadienį pritarė Nacionalinei energetinės nepriklausomybės iki 2050 metų strategijai (NENS).
Energetikos ministras Dainius Kreivys dokumentą pavadino svarbiausiu energetikos sektoriaus bei vienu iš strateginių visos valstybės dokumentų.
„Artimiausiais dešimtmečiais siekiame (...) pereiti prie klimatui neutralių energijos šaltinių ir pakeisti šiuo metu naudojamą iškastinį kurą. Pagrindiniu energijos šaltiniu per ateinančius 25 metus taps elektra, todėl planuojame visą elektrą pasigaminti patys. Taip pat daug dėmesio skirta mūsų energetiniam saugumui, rezervo klausimams“, – Vyriausybės posėdyje sakė D. Kreivys.
„Pozityvų elektros energetikos balansą turėtume pasiekti 2027 metais, tai reiškia, kad tų metų pabaigoje turėtume gamintis tiek elektros, kiek suvartojame. Tačiau dekarbonizuojantis pramonei, transportui ir žemės ūkiui elektros vartojimas didės, todėl turime ir toliau didinti elektros gamybą“, – kalbėjo D. Kreivys.
Skaičiuojama, kad Lietuvos energetinė transformacija iki 2050 metų vien šiame sektoriuje galėtų sukurti iki 140 tūkst. naujų darbo vietų bei iki 11 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), jos nauda šalies ekonomikai siektų 6,3 mlrd. eurų.
Tuo metu D. Kreivys tikino, kad įgyvendinta strategija galėtų sugeneruoti „gerokai daugiau nei 10 mlrd. eurų“.
Premjerė Ingrida Šimonytė sakė tikinti, kad strategiją Seimas priims.
„Tikrai vertinu (strategiją – BNS) kaip labai nuoseklų ir labai išbaigtą matymą. Tikėkimės, kad bus palaikymas Seime ir kad tai užtikrins tęstinumą“, – Vyriausybės posėdyje teigė I. Šimonytė.
„Norime pasiekti sutarimą horizontaliai tarp visų politinių jėgų, kad energetika, kaip valstybei svarbi sritis, galėtų vystytis strategiškai, orientuojantis į ilgalaikę perspektyvą“, – teigė D. Kreivys.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė posėdyje sakė, kad Lietuvos ekonomikai, kurios didžiausią dalį sudaro apdirbamosios gamybos, chemijos pramonė ir kiti energijos ištekliams imlūs sektoriai, itin aktualios energijos kainos, todėl būtina plėsti nuosavą elektros gamybą.
Tuo metu aplinkos ministras Simonas Gentvilas tikino, jog siekiant įgyvendinti strategiją kasmet reikėtų milžiniškų investicijų: „Po procentą, po du procentus nuo BVP kasmet reikės investuoti.“
Energetikos ministerijos parengtame dokumente nurodoma, kaip Lietuvai iki 2050 metų pasigamins visą reikiamą elektrą, ją eksportuos, taip pat didins atsinaujinančių energijos išteklių gamybos pajėgumus bei transformuos pramonę į netaršią aplinkai.
Numatoma, kad 2050 metais Lietuva ne tik gebės pati apsirūpinti reikiamu elektros kiekiu, bet ir ją eksportuos į Vidurio Europą, pirmiausia – Vokietiją, kur ateityje prognozuojamas ženklus energijos deficitas.
Dokumente didžiausias dėmesys skiriamas žaliųjų sintetinių degalų, metanolio, amoniako, sintetinio metano ir kitų išvestinių vandenilio produktų gamybai, konkurencingų sąlygų naujiems elektros generacijos pajėgumams vystyti sukūrimui.
Strategijoje taip pat numatyta galimybė po 2030-ųjų šalyje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius.
Pabrėžia visuomenės palaikymo svarbą
Svarstant NENS pasisakęs S. Gentvilas pabrėžė, kad strategijoje numatytiems žaliosios energetikos projektams reikės visuomenės palaikymo, kurio esą šiuo metu trūksta: „Iš Aplinkos ministerijos noriu iškelti tokią raudoną vėliavėlę“.
Anot ministro, abejonių dėl vietos bendruomenių paramos atsinaujinančios energetikos projektams kelia Darbėnų miestelio Kretingos rajone pavyzdys, kuomet kilus vietos gyventojų pasipriešinimui, Danijos bendrovė „European Energy“ atsisakė planų už 400 mln. eurų statyti metanolio ir žaliojo vandenilio gamyklą.
„Kilęs ažiotažas yra simbolis to, kad dekarbonizacijos projektas (...) griūna dėl to, kad kažkas galvoja, kad tai cheminė bomba“, – kalbėjo S. Gentvilas.
„Reikia arba atskiro reguliavimo, ar informacinės kampanijos, kad jie (atsinaujinančios energetikos projektai – BNS) nėra baubas, nes, atrodo, kad yra labai daug dezinformacijos“, – pridūrė jis.
Pasak D. Kreivio, energetikos strategijoje akcentuojama būtinybė apie projektus informuoti visuomenę. Anot jo, būtent todėl yra svarbu, kad dėl strategijos vieningai susitartų visos parlamento frakcijos.
„Vienas iš žingsnių komunikuojant apie valstybės energetikos perspektyvą yra strategijos priėmimas, sutarimas Seime, kad tokių trukdžių ir nesusipratimų nebūtų bent jau politiniame lygmenyje, kad tas kalbėjimas būtų viena kalba“, – aiškino ministras.
D. Kreivio teigimu, reiktų pabrėžti, jog būdama atsinaujinančios energetikos lydere tarp Baltijos šalių, Lietuva gali „labai daug ekonomiškai uždribti“, sulaukti didelių investicijų: „Arba tą padarome, arba liksime prie suskilusios geldos“.
Premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė, jog trikdyti atsinaujinančios energetikos plėtrą Lietuvoje yra suinteresuota Rusija. Vyriausybės vadovės teigimu, Maskva savo energetikos strategijoje žaliąją energetiką laiko grėsme.
„Jei jie tą supranta ir deklaruoja kaip grėsmę, labai, matyt, aišku, kad bus dedamos visos pastangos, kad tie projektai, kurie mažina įplaukas iš iškastinio kuro (...) yra vertos visų bandymų tą kažkaip trukdyti“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Energetikos strategijoje numatoma, kad 2030 metais Lietuvoje galutinis visos energijos poreikis sieks 88 TWh, 2040 metais – 81 TWh, 2050 metais – 75 TWh.
Pramonei, transportui ir namų ūkiams pereinant prie elektros kaip pagrindinio energijos šaltinio, jos gamyba 2030 metais Lietuvoje turėtų augti iki 25 TWh, 2040-aisiais – iki 54 TWh, 2050-aisiais – iki 74 TWh bei atitikti vartojimą.
Prognozuojama, kad vien iš atsinaujinančių išteklių 2030-aisiais bus pagaminama 55 proc., 2040-aisiais – 85 proc., 2050-aisiais – 95 proc. šalyje generuojamos elektros.
Pagal ministerijos numatytą scenarijų iki 2050 metų labiausiai turėtų išaugti sausumos vėjo jėgainių (28,1 TWh), jūros vėjo parkų (18,8 TWh), po 2030-ųjų numatytų vystyti branduolinių reaktorių (11,2 TWh), saulės elektrinių (9,5 TWh) elektros gamyba.
Tuo metu didžiausias suvartojamos elektros augimas iki 2050-ųjų turėtų būti pasiektas vandenilio pramonėje (35,5 TWh), likusioje pramonėje (12,6 TWh) bei transporte (6,3 TWh).
„Litgrid“ duomenimis, pernai elektros gamyba Lietuvoje siekė beveik 5,7 TWh, vartojimas – 11,1 TWh.
Autoriai: Giedrius Gaidamavičius, Lukas Juozapaitis
Redaktorė Roma Pakėnienė
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
