Trumpam į Lietuvą sugrįžęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Feliksas Bukauskas tituluojamas bene vienu garsiausių mokslininkų Lietuvoje. Profesorius įsitikinęs – galimybė dirbti Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžia daugiau naudos duoti Lietuvai. Metų pabaigoje LR Prezidentė profesoriui įteikė apdovanojimą už į Lietuvą atvestas mokslines inovacijas.
Prof. F. Bukausko vadovaujama laboratorija – tarp pirmaujančių pasaulyje pagal tarpląstelinių ryšių per plyšines jungtis tyrimus. Vadinamieji plyšiniai kanalai tarp ląstelių gyvybiškai svarbūs mūsų organizmui, o juos sudarančių koneksino baltymų mutacijos atsakingos už daugelį įgimtų ligų. Šia tema tyrėjas publikavo per 100 straipsnių prestižiniuose mokslo leidiniuose. Profesorius yra daugelio Nacionalinio sveikatos instituto JAV projektų vadovas ir vykdytojas.
Esate Kauno medicinos instituto (KMI, dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, LSMU) absolventas. Kaip prasidėjo jūsų mokslinės karjeros kelias? – paklausėme F. Bukausko.
Dar būdamas KMI prorektorius sulaukiau skambučio iš Berno universiteto – profesorių Robertą Weingartą sudomino mano moksliniai darbai ir 1990 metais jis pakvietė drauge padirbėti Šveicarijoje. Metus dirbau mokslinį darbą šiame universitete, vėliau pasitaikė galimybė sutartį pratęsti ir pasilikau dar penkeriems metams. 1995 metais gavau pasiūlymą dirbti Ročesterio universitete JAV, o po dvejų metų buvau pakviestas į Alberto Einšteino medicinos koledžą Niujorke, vieną garsiausių medicinos mokyklų JAV, kuriame tęsiu savo mokslinę veiklą iki šiol.
Jūsų nuomone, kaip LSMU absolventai gali integruotis į kitų šalių mokslo centrus?
Aš manau, kad kaip ir visame pasaulyje studentų integracija į mokslo centrus yra labai reikalinga. Ypač JAV tokie centrai yra greitai kuriami ir plečiami. Lietuvoje būtų galima padaryti daugiau negu yra daroma, nes trūksta susiformavusių tradicijų. Kita vertus, reikia būti optimistiškiems, kad mokslo centrų situacija labai pagerės.
Palyginkite mokslininko darbą JAV ir Lietuvoje?
Lietuvoje ir JAV laboratorijų galimybės yra skirtingos, pavyzdžiui, Lietuvoje vienos turi geresnę aparatūrą, kitos atrodo gana skurdžiai. Didžiausias skirtumas – jeigu JAV turi „grantą“, vadinasi, gali daryti ką nori. Niekas neriboja finansinių galimybių – duodama visapusiška laisvė, kaip tą mokslą daryti. Todėl rezultatai yra daug geresni, nes nėra jokių suvaržymų. Aš dažnai pagalvoju, koks yra pagrindinis skirtumas tarp Lietuvoje ir JAV atliekamo mokslinio darbo. Iš esmės, jeigu turi „grantus“, t. y. dotaciją, ir reikiamą aparatūrą, nėra jokio skirtumo, kur dirbti. Lietuvoje labai daug suvaržymų, jeigu norima nusipirkti moksliniams tyrimams reikalingą medžiagą, reikia atlikti daug procedūrų, užimančių daug laiko. Moksle vyrauja labai didelė dinamika. Pavyzdžiui, JAV reikalingas medžiagas tyrimams galima gauti kitą dieną po užsakymo.
Esate LSMU Kardiologijos instituto mokslininkų grupės, priklausančios Molekulinės kardiologijos laboratorijai, įkūrėjas. Kaip kilo idėja įkurti tokią laboratoriją? Kaip vyksta joje darbas, kai jūs esate JAV?
Niujorke vienos konferencijos metu susitikau su LSMU rektoriumi prof. Remigijumi Žaliūnu ir prof. Rimantu Benečiu. Pasiūliau jiems šią idėją, nes man reikėjo pritarimo, sulaukiau didelio jų palaikymo. Kai turėjau palaikymą, organizavau mokslinės aparatūros pervežimą į Lietuvą. Esu dėkingas Universitetui, kad buvo rasta galimybė skirti patalpas, kuriose pradėjome kurti laboratoriją. Kai įsikūrėme patalpose, po kelių mėnesių pradėjome eksperimentus. Darbas laboratorijoje, kai esu JAV, vyksta internetu, dažniausiai kalbamės per socialinius tinklus ir aptariame reikalingus dalykus. Laboratorijoje dirba 5 jaunieji mokslininkai.
Praėjusių metų pabaigoje prezidentūroje jums buvo įteiktas apdovanojimas už į Lietuvą atvestas mokslines inovacijas. Ką jums reiškia šis apdovanojimas?
Visada malonu, kai esi pastebėtas ir pagerbtas. Džiaugiuosi, kad tai įvyko. Tokie apdovanojimai motyvuoja ir verčia stengtis ir dirbti dar daugiau Lietuvos labui. Tai, ką lietuvių mokslininkai daro užsienyje, visada yra naudinga.
LSMU viena iš 2017–2021 m. strateginės plėtros sričių yra tarptautiškas universitetas ir konkurencingi absolventai. Ko reikia, kad pasiektume tokį rezultatą?
Svarbu pritraukti kuo daugiau talentų ir kad jie pasiliktų Lietuvoje. Yra didelė konkurencija. Pavyzdžiui, į JAV talentai plaukia ir visi žinome dėl ko. Mums reikėtų stengtis talentus išlaikyti Lietuvoje.
Ko palinkėtumėte LSMU studentams, kurie nori pradėti mokslininko kelią?
Palinkėčiau – jeigu norite kažko pasiekti, reikia labai daug dirbti. Yra geras posakis – „Jeigu nori kažką nuveikti mokslo srityje, reikia dirbti kaip angliakasiui.“
Deimantė Liubinaitė
Viešųjų ryšių specialistė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
867016851
Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
