LSMU mokslininkas F. Bukauskas garsina Lietuvos vardą visame pasaulyje

Trumpam į Lietuvą sugrįžęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Feliksas Bukauskas tituluojamas bene vienu garsiausių mokslininkų Lietuvoje. Profesorius įsitikinęs – galimybė dirbti Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžia daugiau naudos duoti Lietuvai. Metų pabaigoje LR Prezidentė profesoriui įteikė apdovanojimą už į Lietuvą atvestas mokslines inovacijas.

Lietuvos raitelė G. Mateikaitė ištvermės jojimo varžybas Dubajuje sulygino su Dakaru

Praėjusį savaitgalį Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Dubajuje, vykusiose aukščiausio tarptautinio lygio ištvermės jojimo varžybose (CEI3* 160 km) su pajėgiausiais raiteliais iš viso pasaulio varžėsi ir lietuvė Gabrielė Mateikaitė. Sėkmingai įveikusi 75 km jojant dykuma sportininkė buvo priversta pasitraukti iš kovos dėl žirgo traumos, tačiau sulaukė kvietimo tobulinti savo jojimo įgūdžius Ispanijoje ir kovo mėnesį vėl dalyvauti ištvermės jojimo varžybose Dubajuje.

Rytis Zemkauskas: mums praverstu savas karalius Artūras ir pora slibinų

Vilniaus knygų mugės organizatoriams šiemet kviečiant atrasti lietuviškus ženklus pasaulyje, daug dėmesio susilaukia už Lietuvos ribų kuriantys ir taip garsinantys šalies vardą lietuviai. Parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vasario 23-26 d. vyksianti 18-oji mugė kvies diskutuoti, svarstyti ir pažinti, ką Lietuva yra davusi ir gali duoti pasauliui, kaip atrodome iš šalies, ir kaip patys save suvokiame.

Eglė Bučelytė: Jei ne tie žmonės sausio 13-ąją, neturėtume to, ką turime

Penktadienį Romoje paminėtos kruvinų įvykių 1991 m. sausio 13-osios naktį Vilniuje dvidešimt šeštosios metinės. Romos „John Cabot“ universitete surengta konferencija, kurioje pranešimą apie Lietuvos išsivadavimą iš Sovietų Sąjungos ir tuometinius istorinius įvykius skaitė Milano katalikų universiteto dėstytojas Alessandro Vitale. Apie sausio 13-osios įvykius pasakojo tą naktį maldai aikštėje prie Seimo vadovavęs kun. Algirdas Dauknys ir Lietuvos televizijos studijoje iki paskutinės minutės kalbėjusi žurnalistė Eglė Bučelytė.

Artur Swan ir Ieva Pauliukonytė – gydytojai mums neleido sportuoti

Iš pirmo žvilgsnio Artur Swan ir Ieva Pauliukonytė gali pasirodyti kaip pora iš paveikslėlio: atletiški, ištreniruoti kūnai, nuo veido nedingstanti šypsena ir iš tolo šviečiantis pozityvumas. Tačiau jų abiejų istorijos toli gražu neprimena pasakos. Tam, kad šiandien būtų, kur yra, ir taip atrodytų, jiems reikėjo nueiti ilgą kelią, kuriame pasitaikė ir ašarų, ir daug „tu negali“. Todėl abu jie – naujieji „Reebok“ kampanijos „Be more human“ veidai – nes kiekviena pergalė turi istoriją.

Šiandien Artur (32 m.) – aktyvaus gyvenimo būdo blog‘o „Motyvuoti atletai“ įkūrėjas, subalansuotos  gyvensenos treneris ir mitybos specialistas. Tačiau į sporto salę jis pirmąkart įžengė tik 25-erių. Po to sekė ankstyvi rytai sukąstais dantimis ir vakaras, kai jis ant savęs stipriai supyko.

Parlamento gynėjas Kasparas Genzbigelis: „Paveldėjau laisvę ir privalau ją saugoti“

Sausio 13-ąją Parlamente budėjęs Kasparas Genzbigelis sako, kad ir šiandien nedvejodamas stotų Lietuvos ginti. „Yra vardan ko eiti“, – tikina jis ir priduria labiausiai besižiaugiantis jaunąja, baimės nesukaustytų lietuvių, karta. Su Parlamento gynėju, Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos pirmininku Kasparu Genzbigeliu kalbėjomės Laisvės gynėjų dienos išvakarėse.

Rektorius Maironis, Lietuvos atgimimą išpranašavęs dainius

Valio! Maironis vėl Kaune“

„Liūdna, liūdna buvo mums be Maironio... Bet dabar, po 15 m., Maironis vėl Kaune jau kaipo seminarijos Rektorius... Valio! Maironis didžiausiai Bažnyčios ir Tautos naudai Žemaičiuose ir Lietuvoje!“ 1909 m. Vilnių pasiekusi entuziazmu trykštanti žinia džiugiai nuteikė ir buvusį seminarijos auklėtinį kun. Juozą Tumą-Vaižgantą. Kai 1888 m. J. Tumas įstojo į Kauno kunigų seminariją, tada, ją baigęs J. Mačiulis-Maironis, prieš išvažiuodamas į Petrapilio dvasinę akademiją, pirmąjį žymesnį savo veikalą „Lietuva“ dedikavo „Anykščių šilelio“ autoriui „Jo Mylistai Szviesiausiam Vyskupui Antanui Baranauskui“, kurį vadino „prikėlėju lietuvių dvasios, atidariusiu akis jiems, įkvėpusiu viltį, pavadinusiu į darbą“.

Apdovanojimą už džentelmeniškumą gavęs Juozukas: „Reikia, kad krepšininkai rodytų pavyzdį“

Turbūt sunkiai Lietuvoje rastume krepšininką, prie kurio nebūtų prisilietusios Juozo Petkevičiaus, krepšinio gerbėjams žinomo tiesiog kaip Juozuko, rankos. Legendinis Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės masažuotojas per ilgus metus krepšinyje užsitarnavo ne tik sportininkų ir šio sporto gerbėjų pagarbą, bet ir meilę. Mažo ūgio, bet didelės širdies – ko gero, tiksliausias Juozuko apibūdinimas.

Helmuto Lisino garbingos sportinės veiklos 60-metis

Geriausi  šalies įvaizdžio ambasadoriai yra žymieji sportininkai, todėl jų nuopelnus turime pripažinti ir puoselėti, nes jie savo pasiekimais „apšviečia“ ir mus visus. Pasibaigus sportinei karjerai buvusiai žvaigždei yra ne tik balzamas, bet ir paskatinimas jaunimui žengti sunkiu, daug pasiaukojimo ir atsidavimo reikalaujančiu sportinės karjeros keliu.

D. Montvydas: „Krepšinį žaidžiau su tokia pat aistra kaip ir dainuoju“

Ne tik balso galimybėmis, bet ir akrobatiniais sugebėjimais scenoje nuolat stebinantis dainininkas Donatas Montvydas sako, kad galutinį rezultatą visada lemia įdėtas darbas. Ir visai nesvarbu, ar tai – repeticijų, ar sporto salė.

„Muzika, krepšinis ar verslas – tai tik formos, padedančios kiekvienam realizuoti save kaip asmenybę ir atskleisti savo charakterį. Nebūtina prisirišti prie konkrečios saviraiškos formos, tačiau jeigu kažką darai – tai tik iš visos širdies“, – pabrėžė D. Montvydas.

Daina – tarsi meditacija, atsipalaidavimas, gyvenimo džiaugsmas

Kiekvienas žmogus savaip leidžia savo laisvalaikį, realizuoja save skirtingoje veikloje ir į gyvenimą žiūri kiekvienas vis kitaip. Turbūt tai priklauso nuo prigimties, gyvenimo sąlygų, o gal paprasčiausiai nuo paties žmogaus. Vieni pyksta, burnoja ir skundžiasi sunkiu jiems skirtu likimu, kiti rūpesčius veja šalin daina, šokiu, melodija ar kelionėmis po margąjį pasaulį. Tarp pastarųjų yra folkloro ansamblio „Alksna“ dalyviai Gitana ir Andrius Laurinavičiai, neįsivaizduojantys kitokio gyvenimo, kaip tas, kurį jie gyvena, kuris jiems įdomus ir teikiantis džiaugsmo.

Meksika – vaikystės svajonių šalis

Mano taip pavadintoji „Svajonių kelionė“ prasidėjo 2016 metų vasario pabaigoje ir baigėsi tų pačių metų rugpjūčio mėnesį. Į didįjį planą buvo įtrauktas vizitas JAV, kur aplankiau savo draugus, su kuriais susipažinau studijuodama LCC tarptautiniame universitete, ispanų kalbos kursai Gvatemaloje ir galiausiai kelionės tikslas – savanorystė Meksikoje.

Sėkmės istorijos: per trumpą laiką nuo „žalio“ programuotojo iki tarptautinio lygio specialisto

Mantas Urnieža prieš kelerius metus, būdamas dar „žalias“ antro kurso informatikos studentas, prisijungė prie Lietuvos technologijų bendrovės organizuojamos „NFQ Akademijos”, o dabar vadovauja tos pačios bendrovės plėtojamo tarptautinio projekto techninei komandai ir pats programavimo moko kitus. Aurelija Kuncevičiūtė žengia panašiu keliu – tik baigusi „NFQ Akademiją“ prisijungė prie pasaulyje didžiausios atostogų būsto paieškos platformos „HomeToGo“ vystymo.

Humoro filosofija. Pokalbis su rašytoju Aloyzu Tendzegolskiu

Aloyzas Tendzegolskis žinomas rašytojas – aforizmų, satyrinių kūrinių autorius, išleidęs 9 knygas. Jo kūrybos spausdinta humoro ir satyros rinkinyje „Velnio tuzinas“ (1977), aforizmų rinkiniuose „Mintys minta mintimis“ (1983), „Buities priebutyje“ (1989). Yra išleidęs humoro knygas „Jausmų sutramdymas“ (1980), „Absurdo sapnai“ (2005), „Paskaityk suaugusiems“ (2006), „Humoreskos be politikos“ (2007), „Absurdo eilėraščiai“ (2007). Taip pat aforizmų knygą „Tūkstantis ir viena mintis“ (2006), eiliuotą romaną „Kančios, arba Mykolas ieško tiesos“ (2009) bei aforizmų romaną „Aistros“ (2014).

Bella Shirin: išvykusi iš Kauno verkdavau kasnakt

Bella Shirin gimė Kaune – po to, kai čia įsikūrė iš koncentracijos stovyklos grįžę jos tėvai. Sovietmečiu, Bellos šeima tapo viena pirmųjų, gavusių leidimą išvykti į Izraelį, tačiau meilės gimtajam miestui Bella nepamiršo net ir prisitaikiusi prie gyvenimo svetur. Pokalbis su charizmatiška moterimi – apie gimtojo Kauno ilgesį ir net kelis dešimtmečius trukusią kelionę namo.

Norinti vis tobulėti

Lietuvoje yra nemažai moterų, kuriančių lėles, bet mažeikiškė Lina Videckienė turi savitą stilių bei skonį, kurie jai leidžia būti vis labiau žinomai bei pareikšti apie save garsiau ir garsiau. Lėlių kūrėja sutiko atsakyti į „Būdo žemaičių“ klausimus.

Įrašinėdamas naują albumą „Akimirkos“ Vytautas Šiškauskas studijoje praleido daugiau nei 1000 valandų

Lietuviškos muzikos gerbėjų pamėgtas dainininkas Vytautas Šiškauskas gruodžio mėnesį pasitiko su nauju albumu „Akimirkos“. Tai ilgai lauktas atlikėjo studijinis darbas, kurį sudaro net 15 dainų, įrašytų per pastaruosius tris metus. Publikos simpatijų jau sulaukė lyriški kūriniai „Kai mes šalia“, „Ačiū tau“ ir „Žibutė“, o per savo pasirodymus televiziniuose projektuose („Dainų daina“ ir „Kadagys“) Vytautas Šiškauskas sėkmingai pristatė didžiulį ažiotažą sukėlusias naujas dainas – linksma nuotaika užkrečiančią „Oj, oj, oj (visą naktį nemiegojau)“ ir patriotiškumu alsuojančią „Tu man esi“.

Benas Šarka: „Kartais ir meistras pargriūna, užkliuvęs už akmens“

Benas Šarka (g. 1963) – menininkas, kurį itin sunku apibūdinti, beveik neįmanoma priskirti vienai sričiai. Gliukų teatro įkūrėjas pats kuria scenografiją, muziką. Jo teatrui egzistuoti nereikia nei pastato, nei pinigų, nei samdomos profesionalų komandos. Savo kūryba, vaidenimaisis, jis siekia universalios meno kalbos, kuri pranoktų vienos ar kitos visuomenės grupės susikalbėjimo kodus. Kalbėdamas apie šiuolaikinio teatro likimą, menininkas ištaria, kad išgyvens tik mylintieji.

Rio de Žaneiro medalininkai irklus keičia į knygas – artėja sesija ir egzaminai

Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojų – baidarininkų Aurimo Lanko ir Edvino Ramanausko gyvenimo tempą diktuoja ne tik intensyvios treniruotės, bet ir įsibėgėjusios magistrantūros studijos. Pasak nuo rudens Šiaulių universitete kūno kultūrą ir sporto edukologiją studijuojančių olimpiečių, paskaitos ir artėjanti egzaminų sesija, nors ir koreguoja treniruočių planus, tačiau įneša ir naujų vėjų.Motyvacija atėjo su branda

A lygos prezidentas Deividas Šemberas: „LFF dar nenori atiduoti visų galių“

Savaitgalį buvo sužaistos paskutinės „SMScredit.lt A lygos“ 2016 m. čempionato rungtynės. Čempionato, kuris tapo pirmuoju pernai įkurtai Lietuvos futbolo klubų asociacijai A lyga. Prieš sezono pradžią kelti ambicingi planai užkirsti kelią sutartoms rungtynėms, pakeistas pirmenybių formatas, sumažintas klubų skaičius, o viso sezono metu deklaruotos skaidrumo, pagarbos ir pasitikėjimo vertybės vis labiau prigyja stipriausioje šalies lygoje.

Dizainerė A. Kuzmickaitė: vienas svarbiausių dalykų kuriant drabužius – nesudėtinga priežiūra

Kartais vis dar manoma, kad dizainerių kuriami drabužiai – tik podiumui. Pasak drabužių dizainerės, prekės ženklo „AEG“ ambasadorės Agnės Kuzmickaitės, laikai, kai dizainerio kūrinys turėjo tik estetinę funkciją, jau seniai praėjo. Šiandien dauguma dizainerių kuria ir kasdienai skirtų rūbų linijas, o čia svarbiausia ne tik jų grožis, bet ir ilgaamžiškumas.

Siūlomas socialinės apsaugos vadovas - penkių namuose gimusių vaikų tėvas

Socialinės apsaugos ir darbo ministru siūlomas Linas Kukuraitis - prieštaringai vertinamo gimdymo namuose šalininkas. Visi jo penki vaikai yra gimę namuose.

„Rinkomės gimdyti namuose dėl to paties saugumo, apie kurį kalbama, nes saugumą suvokėme ne tik kaip fizinį, bet ir kaip dvasinį, – yra sakęs L.Kukuraitis. – Gaila, kad turime rinktis tarp fizinio ir dvasinio saugumo, džiaugiamės, kad turėjome draugų, kurie mums padėjo šiame procese.“

Taisyklė, kuria A. Kuzmickaitė vadovaujasi ir namuose, ir spintoje

Plazdančiais drugeliais mados industrijoje išgarsėjusi dizainerė Agnė Kuzmickaitė įsitikinusi, jog namų interjere, kaip ir drabužių kūryboje, jokiu būdu nereikėtų sekti kitų pavyzdžiais ar juos kopijuoti. „Kiekviena detalė turėtų būti suasmeninta, savita ir atspindinti tam tikrą patirtį ar net gyvenimo etapą. Visada stengiuosi išvengti netikrumo ir įkvėpimo semiuosi iš to, ką pažįstu geriausiai – iš kasdienės aplinkos“, – teigė dizainerė.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode