Savivaldybių atstovai tikina, kad konkurenciją skatinti turėjusi keleivių vežimo tarpmiestiniais autobusais reforma iš esmės nieko nepakeitė, o situacija tik prastėja – mažėja regionų gyventojų galimybės susisiekti su kitais miestais.
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) patarėja Dovilė Sujetaitė sako, kad pradėjus reformą dalyje regionų buvo panaikinti kai kurie autobusų maršrutai.
„Reforma įvyko, pasekmes tikrai jaučiame, noriu pažymėti, kad daliai savivaldybių jokios įtakos ji nepadarė, tačiau daliai savivaldybių sukėlė neigiamų pasekmių. Matome, kad įsigaliojus pertvarkai vežėjai turėjo galimybę optimizuoti maršrutus, kitaip tariant, jų atsisakė“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete, kuris aptarė pernai liepą pradėtos reformos eigą, rezultatus ir perspektyvas, sakė D. Sujetaitė.
Anot LSA atstovės, dėl to sumažėjo regionų gyventojų galimybės viešuoju transportu vykti į kitus miestus, kur jie dirba ar važiuoja kitais reikalais: „Nuogąstavimus ir prieš reformą kėlėme tokius pačius, (...) matome, kad taip ir atsitiko“.
Jos teigimu, situacija pradėjus reformą prastėjo visoje šalyje, labiausiai – vakarų Lietuvoje.
Šilalės rajono meras Tadas Bartkus sako, kad rajone neliko 11 maršrutų iš 17-os, maždaug pusė gyventojų liko be susisiekimo su didmiesčiais.
„Situacija liūdnai tragiška (...). Po reformos iš septyniolikos maršrutų netekome vienuolikos, nuo rugsėjo neteksime dar vieno. Praktiškai liekame be jokio susisiekimo su didžiaisiais miestais. Pusė rajono gyventojų per panaikintus maršrutus neteko galimybės susisiekti su Klaipėda, kuri jiems yra tikrai labai svarbi. Liūdna darosi, kad tie maršrutai nyksta“, – komiteto posėdyje sakė T. Bartkus.
Pernai liepos 1-ąją įsigaliojo Kelių transporto kodekso pataisos, kuriomis pertvarkyta tolimojo susisiekimo autobusais rinka. Tarp esminių permainų – autobusai turi būti ne senesni nei 14 metų, o nuo 2026-ųjų – 10 metų.
Tikėtasi, kad pertvarka padės pritraukti į rinką naujų dalyvių ir taip skatins konkurenciją. Konkurencijos taryba skelbė, kad jos šiame versle trūksta.
Į maršrutų aptarnavimą pretenduojančios įmonės privalo turėti metus galiojančią banko ar draudimo bendrovės garantiją, o nesilaikant leidimo sąlygų vežėjas privalo mokėti 10 proc. garantijos sumos. Nuostolingų maršrutų aptarnavimui gali būti naudojamos valstybės lėšos.
Be to, numatomi aukštesni reikalavimai pirmos kategorijos autobusų stotims, kurių Lietuvoje yra aštuonios. Stotys turi būti pritaikytos žmonėms su negalia, jose turi būti įrengtos bilietų kasos, bagažo saugojimo kameros, poilsio kambariai vairuotojams.
Pataisos taip pat numato galimybę į rinką norinčius patekti vežėjus tikrinti, ar jie neturi sąsajų su priešiškomis valstybėmis, už jų nėra tarp sankcionuojamų asmenų ar įmonių. Be to, įmonės turi įrodyti, kad jos steigėjai, kontroliuojantys asmenys, galutiniai naudos gavėjai nekelia grėsmės šalies saugumui.
Nauji vežėjai šiuos reikalavimus turi atitikti jau nuo pernai liepos, o senbuviams prisitaikyti suteiktas 18 mėnesių pereinamasis laikotarpis.
BNS nuotr.
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
