Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad dėl mokyti grįžusios riaušių organizavimu kaltinamos lietuvių kalbos mokytojos Astros Genovaitės Astrauskaitės priėmimo į darbą bus atliktas tarnybinis patikrinimas, o ji pati mano, jog tokie pedagogai neturėtų mokyti vaikų.

Indianapolyje (JAV) besibaigiančiame paskutiniame – trečiajame – FINA pasaulio plaukimo taurės etape – dar vienas Rūtos Meilutytės triumfas. D. Rapšiui – trečias pasaulio taurės sidabras.

Moterų 50 m plaukimo krūtine rungties finale kaunietė distanciją įveikė per 28,70 sek. ir dar kartą tapo čempione.

Lietuvos plaukikė vėl buvo netoli pasaulio rekordo, (28,56 sek.), kuris priklauso jamaikietei Aliai Atkinson.

Antra finišavo amerikietė Lilly King (29,16), trečia – slovakė Andrea Podmanikova (29,89).

Toronte (Kanada) besibaigiančiame pasaulio taurės etape 50 metrų plaukimo krūtine rungties čempione tapo Rūta Meilutytė, išvakarėse laimėjusi ir dvigubai ilgesnės distancijos varžybas.

Kaunietė finale distanciją įveikė per 28,96 sek. ir paliko už nugaros amerikietę Lilly King (29,20) bei Anastasiją Gorbenko iš Izraelio (30,25).

Po finišo duotame trumpame interviu R.Meilutytė sakė, kad pavyko viską padaryti gerai ir padėkojo Toronte mūsų plaukikų palaikyti susirinkusiems aistruoliams.

Buvusiam krepšininkui Arvydui Saboniui ir Kauno rajono merui Valerijui Makūnui penktadienį įteiktos Lietuvos sporto universiteto (LSU) garbės daktaro regalijos. 

Universiteto rektorės Dianos Rėklaitienės teigimu, A. Sabonis ir V. Makūnas deda dideles pastangas populiarinant sportą ir sveiką gyvenseną. Dėl šios priežasties šioms asmenybėms buvo suteikti LSU Garbės daktarų vardai. 

Turkijoje vykusioje už sportą atsakingų Europos Tarybos šalių ministrų konferencijoje politikai dar kartą patvirtino demokratinių šalių išsakytą poziciją, jog Rusijai ir Baltarusijai neturėtų būti leista dalyvauti tarptautiniame sporte tol, kol tęsiamas karas. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė šiandien susitiko su profesinių mokyklų vadovais ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovais. Susitikimo metu diskutuota apie profesinio mokymo įstaigų tinklo pertvarkos iššūkius, antikorupcinės veiklos organizavimo švietimo įstaigose svarbą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija iki spalio pabaigos kviečia teikti Lietuvos valstybei švietimo, mokslo ir sporto srityje nusipelniusių žmonių kandidatūras apdovanoti Lietuvos valstybės apdovanojimais Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos – proga.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia antrą kvietimą šalies sporto šakų federacijoms ir neįgaliųjų sporto organizacijoms teikti paraiškas išlaidoms, patirtoms siekiant padėti Ukrainos aukšto meistriškumo sportininkams bei treneriams, finansuoti. Tam numatyta skirti iki 50 tūkst. eurų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skyrė daugiau nei 81 tūkst. eurų šalies sporto šakų federacijų išlaidoms, patirtoms siekiant padėti Ukrainos aukšto meistriškumo sportininkams bei treneriams, iš dalies finansuoti.

Iš visų mokiniams skirtų naujų skaitmeninių priemonių populiariausios yra skirtos mokytis lietuvių kalbos, ypač 7-8 ir 5-6 klasių mokiniams, rodo Nacionalinės švietimo agentūros duomenys.

Ateinančiais metais šalyje bus toliau stiprinamas profesinis mokymas – planuojamos reikšmingos investicijos į kokybę ir darbo rinkos poreikius atliepiančias inovacijas. Numatytas profesinio mokymo programų atnaujinimas bei papildomos lėšos geresnei praktinio mokymo infrastruktūrai, atitinkančiai žaliosios ir skaitmeninės transformacijos pokyčius. Bus skatinamas didesnis profesinio mokymo prieinamumas ir verslo įsitraukimas į specialistų ruošimą, plėtojama pameistrystės mokymo forma.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia savivaldybių specialiųjų mokyklų, specialiojo ugdymo centrų, specialiųjų mokyklų-daugiafunkcių centrų, pretenduojančių tapti regioniniais specialiojo ugdymo centrais, atranką.

Lietuva – viena iš nedaugelio Europos šalių, kuri pasirengė ir jau pradėjo informatikos ugdymo atnaujinimą, – pranešama naujausiame  „Eurydice“ leidinyje „Informatikos ugdymas Europos mokyklose“ (angl. „Informatics education at school in Europe“). Lietuva yra viena iš 13-os Europos šalių, kur informatika (informacinės technologijos) yra atskiras, visoje pagrindinio ugdymo programoje privalomas dalykas. Dalyje tyrime dalyvavusių Europos valstybių informatika pagrindinio ugdymo programoje yra tarpdisciplininis, pasirenkamasis dalykas arba jis integruotas ne visoje pagrindinio ugdymo programoje. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė susitikime „Švietimo pažanga savivaldybių rankose“ su savivaldybių merais aptarė švietimo pažangos programą „Tūkstantmečio mokyklos“ (TŪM). Norą dalyvauti šioje programoje yra pareiškusios net 58 šalies savivaldybės.

Ketvirtadienį nuotoliniu būdu vykusioje tiesioginėje transliacijoje Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ukrainiečių šeimoms, atvykusioms į Lietuvą kartu su vaikais, pristatė, kokias švietimo paslaugas ukrainiečių vaikai gali gauti Lietuvoje, kaip vyksta ugdymas, priėmimas į profesinio mokymo įstaigas ir universitetus, kokia numatyta pagalba. Transliacija buvo tiesiogiai verčiama į ukrainiečių kalbą, atsakyta į gausius bendruomenės klausimus.

Lietuva galėtų tapti viena iš Europos lyderių skaitmenizuojant švietimą – taip sako šalies mokslininkai, nagrinėjantys galimybes pasiekti skaitmeninį Lietuvos bendrojo ugdymo proveržį.

Spalio pradžioje Vilniaus lietuvių namų mokytojai atnaujino nuotolines konsultacijas visiems Lietuvos mokytojams, kurie moko ukrainiečius mokinius. Šios gimnazijos mokytojai konsultacijas mokytojams teikė ir praėjusiais mokslo metais, vos tik po mokyklas pasklido iš Ukrainos atvykusių karo pabėgėlių vaikai.

Nuo šių metų pedagogikos studentams siūloma galimybė iš anksto įsipareigoti dirbti mokykloje ir už tai gauti daugiau nei 500 eurų stipendiją sulaukė didelio susidomėjimo – pirmojo etapo metu prašymus suteikti stipendiją pateikė daugiau nei 70 būsimų mokytojų. Antrasis prašymų teikimo etapas prasideda šiandien, spalio 5 d., ir tęsis iki spalio 25 d.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje šiandien vėl susirinkę edukacinių leidinių leidėjai patikino ministrę, jog peržiūrėję savo leidinius daugiau klaidų juose nerado. Susitikime su ŠMSM vadovybe leidėjai taip pat kalbėjosi apie rengiamus naujus vadovėlius pagal atnaujintas bendrąsias ugdymo programas.

Renovuotas Kauno Dariaus ir Girėno stadionas bus atidarytas kitą sekmadienį, spalio 16 dieną, Lietuvos futbolo federacijos (LFF) taurės finalo rungtynėmis.

Lietuvos savivaldybės mokslo metus pradėjo sustiprinusios mokyklų tinklą ir vaikų galimybes mokytis norimus dalykus, gauti papildomas konsultacijas  ir kokybišką neformalų ugdymą. Niekur neliko jungtinių 5-8 klasių, 14 proc. sumažėjo jungtinių pradinių klasių. Bendrojo ugdymo mokyklos, kuriose mokėsi mažiau kaip 60 vaikų, tapo didesnių mokyklų skyriais. Net penktadaliu sumažėjo mokyklų, kuriose formuojama tik viena III gimnazijos klasė.

Šalies mokykloms ruošiantis įgyvendinti įtraukiojo ugdymo principus, vis daugiau diskutuojama apie pasirengimą šiam pokyčiui. Šiandien vykusioje tarptautinėje konferencijoje „NordEd – įtraukiojo ugdymo link“ Šiaurės ir Baltijos šalių ekspertai kalbėjo apie įtraukųjį ugdymą, mokytojų kvalifikaciją bei reikalingus įgūdžius, aptarė įvairius pagalbos modelius užsienyje ir esamą padėtį Lietuvoje.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas antradienį atmetė parlamento teisininkų išvadą ir konstatavo, kad laikinas tiesioginis valdymas Lietuvos futbolo federacijoje (LFF) neprieštarautų Konstitucijai.

Naujuosius studijų metus šalies aukštosiose mokyklose sutiko daugiau pirmakursių nei pernai – studijų sutartis 2022 m. bendrojo priėmimo metu pasirašė 19 162 įstojusieji (2021 m. – 18 769). Pastebimai išaugo pasirinkusiųjų ugdymo mokslų ir informacinių technologijų studijas skaičiai – susidomėjimas šiomis studijomis padidėjo ir universitetuose, ir kolegijose. Tai rodo galutinė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) ataskaita.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įpareigojo Nacionalinę švietimo agentūrą atlikti visų šiuo metu mokyklose naudojamų rusų kalbos - gimtosios ir užsienio - vadovėlių peržiūrą. Precedento neturinčio patikrinimo metu iš viso bus peržiūrėtas 21 vadovėlis: 8 skirti gimtajai (rusų) kalbai mokyti ir 13 – mokyti užsienio kalbai.

Vieno langelio principu veikiančios suaugusiųjų švietimo platformos koncepcija jau derinama su suinteresuotomis šalimis. Sistemos svarbiausias principas – kiekvienas joje užsiregistravęs asmuo galės susikurti individualią paskyrą, iš katalogo išsirinkti kokybės reikalavimus atitinkančias bendrųjų ar profesinių kompetencijų plėtojimo programas ir gauti valstybės finansavimą. Planuojama, kad suaugusiųjų švietimo platforma pradės veikti 2023 m. pradžioje.

Keli valdančiajai koalicijai priklausantys parlamentarai pirmadienį pristatė registruojamą įstatymo projektą, kuriuo siūlo laikinai įvesti tiesioginį Lietuvos futbolo federacijos (LFF) valdymą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai susitiko su šiandien protestuoti atvykusiais Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) atstovais. 

Kartu su naujais mokslo metais startuoja ir naujas projekto „Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“ sezonas. Šįmet nemokamas plaukimo pamokas galės lankyti apie 10 tūkst. vaikų – tam skirti 560 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Šių mokslo metų ketvirtokų ir aštuntokų nacionaliniai pasiekimų patikrinimai vyks anksčiau nei iki šiol – jie bus organizuojami sausio–vasario mėnesiais. Tikimasi, kad paankstinimas leis mokykloms veiksmingiau panaudoti rezultatų duomenis. Anksčiau gavusios ataskaitas, jos galės atkreipti dėmesį į mokinių spragas ir anksčiau suteikti mokymosi pagalbą vaikams.